Trumpas pabėgimas į žiemą: Zakopanė, Tatrai

Kelionės EuropojeLeave a Comment on Trumpas pabėgimas į žiemą: Zakopanė, Tatrai

Trumpas pabėgimas į žiemą: Zakopanė, Tatrai

Plačiai atmerkiau akis ir pakėliau galvą į dangų. Besiveržianti tamsa suteikė progą sužibti pirmoms žvaigždėms, o saulė, palengva leisdamasi už horizonto, atsisveikino efektingai nuspalvindama padangę raudonai oranžine ugnies spalva. Seniai neteko grožėtis tokiais vaizdais. Todėl tik dar labiau džiaugėmės suradę progą ištrūkti į žiemą. 

Tatrai, Zakopane, kelione su vaikais

Ši mūsų išvyka visai kitokia. Nieko neplanavome, net kad tikrai išvažiuosime sužinojome likus porai dienų iki išvykimo. Nedėliojome jokių maršrutų, neturėjome jokių kitų tikslu, tik pasidžiaugti žiema ir kalnais. Neplanuotas planas pavyko 100%.

Taigi, trečiadienio rytą išvykome iš namų ir naktį jau buvome savo nakvynės vietoje. Kelionė buvo ilga ir ne pati lengviausia vien dėl to, kad patekome į keletą kamščių, kuriuose užtrukome bent po valandą. Todėl tiek mes, tiek Osvaldas buvome tikrai pavargę.

Vis dėlto, suradę tarp medžių ir čiuožinėjimo trasų pasislėpusią mūsų trobelę, jau džiaugėmės galėsiantys pailsėti. Oi, bet kad būtume žinoję, kokia staigmena mūsų laukė kambarėlyje.

Vos įžengę pro duris pajutome, kad kambaryje ne ką šilčiau negu lauke. Taip, radiatorius neįjungtas. Pasukome rankenėlę, tikėdamiesi, kad netrukus pajusime atslenkančią šilumą. Deja, ne šiluma mus pasivijo, o šeimininkės žinutė, kurioje ji (tik atvykus) pranešė, kad vyksta kažkokie tvarkymai, todėl nei karšto vandens, nei šilumos šią naktį nebus. Nemeluosiu. Supykome. Bet neturėjome kito pasirinkimo, kaip susisukus į visas antklodes ir atsivežtą miegmaišį (kaip žinodama prigriebiau eidama iš namų) ir pasistengti užmigti. Na, nors naktį ir nesušalome, tačiau didelio malonumo ryte kišti koją lauk iš patalų taip pat nejautėme. Nepaisant to, greitai susipakavę dienos išvykai negaišome laiko ir išėjome pasižvalgyti po apylinkes.

Taip taip, kaip dauguma ir pasakoja, sezoninė Zakopanė tikrai priminė Palangą, tik su kur kas gražesniais vaizdais ir mažesnėmis kainomis. Tačiau mūsų tai negąsdino. Būdami gana ankstyvi visada išvengiame didžiausių spūsčių ir stumdymosi eilėse. Šis kartas – ne išimtis. 

Apsiprekinę pas bobutes kioskeliuose išskubėjome link keltuvų į Kasparovo viršūnę. Ir nors jau kuris laikas norime savomis kojomis iki jos pakilti, tačiau nusprendėme nerizikuoti su savo mažuoju nešuliuku ir pasimėgavome patogiu ir savaip patraukliu kilimu keltuve (keltuvo kaina dviem asmenim į abi puses 45 Eur). 

Pasisekė. Spėjome viršūnėje pasigrožėti vaizdais kiek daugiau nei pusvalandį. Bet, kaip ir būna kalnuose, netrukus atslinko debesis ir pakilęs vėjas ne tik šalčiu “pjaustė” žandus, bet taip vertė iš kojų, kad vos pavyko laikytis. 

Visi subėgome į greta įsikūrusią kavinę, papietavome (tiesa, čia kainos jau kiek didesnės: už du patiekalus, kad ir gana gausius, sumokėjome apie 35 Eur) ir leidomės žemyn.

Iki stovėjimo aikštelėje palikto automobilio nusprendėme pėdinti pėstute (prieš tai už pora Eurų pavežėjo autobusiukas). Taip pasidžiaugėme sniegu, pačiuožinėjome, prisiminėme ką reiškia už batų ir kelnių užkritęs sniegas.

Tatrai, Zakopane, kelione su vaikais

Grįžę į laikinus namus, palikę automobilį nupėdinome ieškoti maisto. Radome. Greta esančioje kavinėje vos už 30 Eur dviems suaugusiems ir vaikui netrukus šveitėme itin gardžią pomidorų sriubą ir kapojome tikrai skanius kepsnius. 

Nepastebėjome, kaip prabėgo diena ir jau sugulėme, šį kartą, šiltuose namuose šiltame guolyje.

Kita diena prasidėjo kiek ramiau ir lengviau (kitaip ir būti negali, kai šaltis kaulų nelaužo). Tačiau laiko negaišome ir papusryčiavę išrūkome pasivaikščioti po jau pažįstamas vietoves. Nusprendėme, kad norime ramiai pasivaikščioti tuo pačiu taku, kuriuo ėjome kai Osvaldui buvo vos keturi mėnesiai pirmos jo kelionės į užsienį metu. 

Atsipalaidavę, besimėgaudami saule ir po kojomis girgždančiu sniegu, palengva žingsniavome link savo tikslo. Galiausiai priėję “apžvalgos aikštelę” stojome papietauti, dar kartą pasidžiaugėme sniegu ir netrukus, palengva, judėjome atgal.

Su ilgokais sustojimais, pasižaidimais ir, žinoma, bandymu nepaslysti, kelyje užtrukome, tad sulipę į automobilį pasukome atgal link namelio. 

Grįžę dar kartą pasmėgavome kavinės maistu, pasivaikščiojome tarp kioskelių, pasigrožėjome nuo greta įrengto slidininkų tramplyno šokinėjančiais sportininkais. 

Ryte, nieko nelaukę, susipakavome ir išvykome. Šiek tiek liūdėjome palikdami taip išsiilgtą žiemą už nugaros, tačiau džiaugėmės, kad link namų išvažiavome savaitgalį, mat nežmoniško ilgio kamštis link Zakopanės liudijo ne itin didelius malonumus. 

Tatrai, Zakopane, kelione su vaikais

Viską susumavus:

Keliauti ten – pigu. Jei ieškote biudžetinių kelionių, galite rasti kambarį už 12 eurų nakčiai (žinoma, pigu yra pigu ir prabangos neverta tikėtis nė pro kur, bet… viskas ko reikia – yra (na, su retom išimtim)

Transporto išlaidos, be abejo, priklauso… mums kainavo vos 110 eurų.

Maistas, paslaugos ir pramogos tikrai pigesnės nei Lietuvoje, todėl vargu ar skaičiuosite. 

Mes, su nakvynėmis (tiesa, šaltą naktį išminusavo iš mūsų sąskaitos), kuro išlaidomis, maistu ir pramogomis bei lauktuvėmis išleidome 320 eurų. 

 

O ar jūs mėgstate žiemas kalnuose? 🙂

Su meile, Traveling Family Notes

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back To Top