Mėnesis po Europą (II dalis)

Kelionės EuropojeLeave a Comment on Mėnesis po Europą (II dalis)

Mėnesis po Europą (II dalis)

Mėnuo iki kelionės

Rugpjūtis. Pilve jau jaučiu plazdenančius drugelius, kurie atsiranda prieš kiekvieną didesnę kelionę. Kaip džiaugiuosi, kad šį mėnesį išvyksime su Osvaldu savaitei prie jūros. Vis mažiau to nekantraus laukimo.

Maršrutas sudėliotas. Norimų aplankyti vietų kiek daugiau nei planavome. Bėda? Tikrai ne. Ka gi, keičiame planus. Jei prieš pusę metų tik juokavome apie mėnesio kelionę po Europą, tai štai – norai, juokai ir tylios svajonės, kurios kartais taip ir nugula kažkur minties ir širdies kampelyje, ima ir stebuklingai, bet visiškai paprastai išsipildo. Nesukome galvos, net nediskutavome. Nusprendėme – keliausime mėnesį. Ar galime sau leisti tokią prabangą? Ar turėsime už ką? Ar nebus per ilgai, per sunku, per “stipru”?

Galime, turėsime ir tikrai nebus. Kaip gerai, kad nors ir labai palengva, bet pamažu taupėme visus metus. Sutaupėme. Ach tas “juodas darbas”. Ieškoti kuro kainų, skaičiuoti kilometražą, sužinoti kiek kainuos keliai, maistas, lankytini objektai. Ar užteks likusių dienų viskam sužinoti ir pasiruošti? Užteks. Juk esame vieninga komanda. Pasidalinsime. Pasidalinome. Sužinojome ir suskaičiavome. Užteksime. Juk nebūtina valgyti omarų, pirkti bereikalingų niekučių, eiti į visus mokamus objektus. Juk mes keliautojai, mes ne turistai. Mes ieškome akimirkų, pojūčių ir potyrių. Norime pažinti, o ne pasakyti “lankiausi”. Mes mylime gamtą kur kas labiau nei spaudžiančias muziejaus sienas, mes mokame palaukti ir/ar sugrįžti kitą kartą jei šiuo metu negalime sau leisti aplankyti vieno ar kito objekto. Mes neskubam. Todėl užteks to kuklaus biudžeto, tuo net neabejoju.

Vokietija, Potsdamas, keliones su vaikais

30 kareiviškų davinių jau sukrauti namelio lentynose. Ramu. Žygiuose maisto tikrai nepritrūksime. Dešimt žvėrienos koncervų paruošti užpildyti kuklų namelio šaldytuvą. Giminaičių parūpintos naminės rūkytos mėso gabaliukai, draugų šviežiai padūminti skanėstai, tėvų užaugintos daržovės keliaus kartu su mumis. Kaip smagu, kad tiek daug savo ir su mumis. Jau dabar patyliukais visiems sakome ačiū už paramą kelionėje. O smulkmių nusipirksime pakeliui ir kelionėje. Su nekantrumu laukiame paskutinio siuntinio taip reikalingo kelionėje. Kuprinė-nešyklė turi atkeliauti likus pora savaičių iki kelionės. Atkeliavo anksčiau. Kiek džiaugsmo, bet ir nerimo. Ar sėdės? Ar patiks? Ar bus gerai ir Osvaldui ir nešančiam tėčiui? Vienintelis būdas sužinoti – išmėginti. Tad dar vienas žygis iki išvykimo. Džiaugiamės, kad Osvaldui patiko tiek, jog net miegojo, o mes net nepajutome, kaip nužingsniavome nioliką kilometrų. Akivaizdu, daiktas į kurį verta investuoti.

Štai, išaušo paskutinė rugpjūčio diena. Daiktai jau sudėlioti namelyje į savo vietas, liko tik pora kuprinių. Jauduliukas stiprėja su lig kiekviena akimirka. Tačiau nerimą išsklaido draugų surengta fotosesija prie namelio. Nejučia atsipalaiduojame ir mėgaujamės akimirka čia ir dabar. Namelį papuošia Čiubo logotipas (http://ciubas.com/), o mes prisipildome sielas (ir albumus) lengvos laimės. Liko tik gerai išsimiegoti ir vos po keliolikos valandų mes jau būsime savo nuotykyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back To Top