Kelionė po Europą (X dalis) – diena Lichtenšteine

Kelionės EuropojeLeave a Comment on Kelionė po Europą (X dalis) – diena Lichtenšteine

Kelionė po Europą (X dalis) – diena Lichtenšteine

Mažutė Lichtenšteino kunigaikštystė įsikūrusi tarp Šveicarijos ir Austrijos apžavėjo savo neapsakomo grožio vaizdais, nuoširdžiais ir draugiškais gyventojais ir pramogų kiekvienam turistui/keliautojui psirinkimo gausa.

Nors Lichtenšteine užtrukome vos keleta valandų (toks jau šį kartą buvo mūsų planas). Vis dėlto likome tikrai sužavėti. Atvykus į Balcerso miestą pirmiausia likome nustebinti tvarkos. Nė vienos šiukšlelės aptikti negalėjome. Atrodė, tarsi jos magnetu būtų sutrauktos į artimiausias šiukšlių dėžes ar dar kur. Antra – supratome, kad tokios mažos šalies žmonės yra kur kas artimesni nei bet kurios kitos. Nors miestas ne itin mažas (lyginant su kitais šalies miestais), bet žmonės bičiuliavosi tarsi visi vieni kitus pažinotų. Net mus užkalbino draugiškai iš turgelio grįžtanti vyresnio amžiaus pora. O maloniai pasišnekučiavę čia pat nurūkome apžiūrėti ir miesto puošmenos – Gutenbergo pilies.

Gutenbergo pilis

Viena didžiausių ir gražiausių Lichtenšteino pilių tikrai nepaliko mus abejingais. Mums pasisekė, atvykome kaip tik tada, kai įėjimas į pilies kiemą buvo atviras. Vis dėlto, pasirodo, apsilankyti šioje pilyje galima tik švenčių ir įvairių renginių metu. Nepaisant to tikrai likome patenkinti pasivaikščiojimu pilies kieme ir pasigrožėję vaizdais nuo pilies kalno.

Vaducas

Kunigaikštystės sostinė. Mažutė, bet didinga. Joje šalia glaudžiasi viduramžius menantys pastatai ir šiuolaikiniai statiniai. Joje rasite ne vieną muziejų ar kitą lankytiną objektą. Tačiau bene didžiausią įspūdį paliks Vaduco pilis. Tiesa, tik iš tolo.

Apsilankyti šioje pilyje galimybės nėra. Prieiti, pasigrožėti, nusifotografuoti tikrai galima. Tačiau, joje gyvena karališkoji šeima, todėl tik vieną kartą metuose, rugpjūčio 15 d., atveriami vartai į pilies kiemą ir sodus.

Nepaisant to, pasigrožėti ir bent trumpam stabtelti tikrai verta.

Tiesa, jei link pilies važiuosite su savo transportu – pasižiūrėkite atidžiai navigacijoje, kad jus vestu plačiu ir lengvai pravažiuojamu keliu, o ne vienos mašinos pločio keliuku, kaip „pasisekė“ mums. Oi, tikrai jaudulio buvo daugiau nei pakankamai.

Tiltas per Reino upę

Vienas seniausių medinių tiltų per Reino upę. Jungiantis Šveicariją su Lichtešteinu. Restauruotas. Pritaikytas pėstiesiems ir dviratininkams. Ir tikrai vertas bent trumpo sustojimo.

Ties tuo ir apsiribojome pirmu apsilankymu Lichtenšteino kunigaikštystėje. Vis dėlto, čia grįšime tikrai. Juk tiek daug dar liko patirti ir pamatyti. „Princesės kelias“ – ilgiausias bet tikrai ne sudėtingiausias pasivaikščiojimo kelias šalyje jau įrašytas į mūsų sekančio apsilankymo planus, kaip ir takas per visą Lichtenšteiną, kuris vos 24 km ilgio – argi neverta į savo dienoraščius įrašyti žodžių – pėstute praėjau visą šalį.

Na o jeigu rimtai – tai važiuokite, artraskite ir patirkite. Šalis, kuri tikrai turi ką pasiūlyti net pačiam išrankiausiam keliautojui. 😉

Su meile, Traveling Family Notes

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back To Top