Warning: Error while sending QUERY packet. PID=26484 in /home/u996118931/domains/travelingfamilynotes.com/public_html/wp-includes/wp-db.php on line 2056

Kelionė po Europą (IX dalis) – Šveicarija

Kelionės EuropojeLeave a Comment on Kelionė po Europą (IX dalis) – Šveicarija

Kelionė po Europą (IX dalis) – Šveicarija

Kartais taip nutinka, jog planai taip ir lieka planais. Neįgyvendintais ir beveik užmirštais. Taip, ar bent jau labai panašiai, nutiko ir man. Planavau išsamiai papasakoti apie kiekvieną mūsų Eurotripo metu lankytą objektą. Nepavyko. Na, ir nieko čia nepadarysi. Tačiau norėdama bent mažą dalelę planų vis dėlto įgyvendinti, bei pasidalinti galbūt kažkam labai aktualia, reikalinga ar bent jau įdomia informacija prisėdau, atsikvėpiau ir…. na, kas toliau, skaitykite patys ;).

Pro Interleiką link Lauterbruneno

Išvargę po paskutinio pasivaikščiojimo po Alpes jau kitą dieną išskubėjome link Interleiko. Girdėjome ir matėme, kad ten tikrai verta apsilankyti. Miestas tarp dviejų ežerų kalnų apsuptyje. Kas gali būti gražiau. Tačiau ar tikrai mus jis taip sužavėjo? Deja, bet ne. Pravažiavome, ir net nesustojome, nes supratome, kad šiuo vaizdu kur kas maloniau grožėtis nuo kalno viršūnės, nei iš apačios. Todėl netrukus jau ieškojome vietos, kur prisiparkuoti su savo nameliu ant ratų viename iš didžiaučių gamtos rezervatų Šveicarijoje – Lauterbruneno slėnyje.

Vos įvažiavus į to paties pavadinimo miestelį mus pasitiko „Instagraminis“ vaizdas. Nuostabios architektūros kalnų nameliai, o jų fone – tarsi iš dangaus krentantis Staubbach krioklys. Beje, pastarasis yra laikomas vienu aukščiausiu laisvai krentančiu kriokliu Europoje (krenta iš 300 m).

Tačiau pasidžiaugti ilgai neteko. Supratome, kad šiuo vaizdu pasigrožėti atvažiuoja tikra gausybė turistų. Net ir rugsėjo mėnesį miestas buvo perpildytas žmonių, kurių srauto galo nebuvo matyti.

Stovėjimo aikštelę pavyko rasti vos pora šimtų metrų nuo krioklio (tiesa, aikštelių įrengta tikrai daug, todėl problemos, ypač keliaujantiems su automobiliu, tikrai nėra). Buvo galima mokėti už parą 9 eur arba už valandą 3 eur. Žinoma, mokėjome už parą. Dar nudžiugome, kad galėsime čia ir pernakvoti. Tačiau, jau netrukus sužinojome, kad 19 val vakaro visus „kemperiautojus“ maloniai išprašo vietinis sargas.

Nepaisant to, išsliūkinom apžiūrėti krioklio ir artimiausių apylinkių.

Kad ir kaip gaila, bet iš arti krioklys nebuvo toks žavingas ir efektingas, nors net yra galimybė pasimėgauti vaizdais žvelgiant iš po krioklio.

Pasirodo norint taip dažnai Instagramoje matomų vaizdų iš Lauterbruneno – teks pasivaikščioti kur kas toliau ir atokiau nuo miestelio. Tad šį kartą, vis dar neturėdami nakvynės vietos, nusprendėme nesiblaškyti ir keliauti toliau.

Nakvynė Grindelwalde

Vos po geros valandos jau buvome prisiparkavę Grindelwaldo miestelio „papėdėje“ (Parking Grindelwald Grund – beje, jei vakare atvažiavus rasite „frei“ aikštelę – neapsigaukite, ryte gali jūsų paprašyti „net“ 5 eur. :D). Ir čia norėjosi likti su visam.

Vaizdas, kurį teko pamatyti atėmė žadą. Jautėmės kaip Simpsonai savo kelionės į Kanadą metu. Galvojome, kad gal kas prie lango mums juokais priklijavo neapsakomo griožio paveikslą, bet, galiausiai teko atsipeikėti. Mes tikrai buvome vienoje gražiausių vietų pasaulyje. Ir nesvarbu, kad čia praleidome naktį ir kad nepasinaudojome proga nukeliauti iki Jungfrau viršūnės ar apžiūrėti visą slėnį, visus kalnus ir visas kitas grožybes, tam tikrai skirsime laiko kitos kelionės metu (patikėkite, ten tikrai yra ką veikti). Svarbiausia, kad šioje vietoje mes atsigavome, atsipalaidavome, ir tiesiog mėgavomės romantiška vakariene su pačiu gražiausiu vaizdu prieš akis.

Aarės tarpeklis

Kaip visada ankstyvi netrukus jau stovėjome eilėje prie kasų. Paskutinę dieną Šveicarijoje nusprendėme skirti Aarės tarpekliui. Tai visai netoli Meiringeno, Šveicarijos centrinėje dalyje, esantis gamtos objektas, kuris turistus traukia ne tik įspūdingais vaizdais, bet ir tuo, kad yra vienas siauriausių tarpeklių Europoje, siauriausioje vietoje vos 1 metro pločio.

Kaina suaugusiam – 9 eur, vaikams iki 2 m – nemokama. Tarpeklis 200 metrų ilgio, tačiau kerintys vaizdai priverčia sustoti ir pasigrožėti, todėl užtrukti galite net kelias valandas. Mes taip pat neskubėjome. Džiaugėmės krentančiais kriokliais, tekančios upės skleidžiamu garsu, tamsiais tuneliais, „džiungliškais“ vaizdais ir iš už uolų lūžtančių saulės spindulių sukuriamu žaismu.

Tako pabaigoje rasite parduotuvėlę, kavinukę ir kasas (galima eiti ir iš kitos pusės), bei galimybę į starto vietą grįžti traukinuku (įskaičiuota į tą pačią kainą). Tačiau šia pramoga nepasinaudojome, nes nusprendėme atgal grįžti tuo pačiu taku taip dar kartą, tik iš kitos pusės, pasigrožėti šiuo gamtos stebuklu.

Kabantis tiltas tarp Aarės ir Rhone

Gerokai po pietų vingiuodami kalnų keliais pastebėjome pakeliui karts nuo karto atsirandančiomis nuorodomis į neaiškų, bet tikrai intriguojantį objektą. Galiausiai priartėję prie stovėjimo aikštelių „epicentro“ paaiškėjo, kad sustojome pasigrožėti kabančiu tiltu (o gal reikėtų sakyti – išmėginti savo drąsą 😀 ).

Nuo kelio nutolęs keliasdešimt metrų mus pasitiko gana įspūdingai atrodantis tiltelis. Švelniai siūbuojantis, ne itin trumpas ir…. kabantis virš nenusakomo gylio prarajos.

O taip, ir mes ant jo tiesiog skriete užskriejome. Baimintis tikrai nėra ko, nors ir ne itin stabilus, tačiau iš kojų tikrai neiškritome, turėklai tvirti, na, gal tik per kraštą nepatarčiau labai žvalgytis, ypač jei turite bent minimalią aukščio baimę. Tiesa, mudu su Osvaldu ėjome tikrai labai stipriai apsikabinę, mat abu labiau gąsdino itin stiprus vėjas, nei ta bedugnė po kojomis. 😀

Neplanuotas atradimas

Kiek atsikvėpę po emocingo pasivaikščiojimo ant tiltelio judėjome tolyn. Laukė dar nemenkas kelias link planuojamos nakvynės vietos, o važiuojant kalnų keliais laikas tikrai sunkiai nuspėjamas.

Taigi, kilome. Kilome, kilome, kilome ir dar kartą kilome… Net nesupratome, kur tiksliai važiuojame, bet atrodė, kad tuojau atsidursime kažkur danguje. Beveik taip ir nutiko.

Karts nuo karto sustoję pasigrožėti vaizdais netrukus pasiekėme kalnų viršūnes ir …. o kaip netikėta! Pasirodo atvykome prie didžiausio centrinės Šveicarijos Rhone ledyno.

Net nedvejodami nuskubėjome tikrinti ar vis dar priimami lankytojai ir o dievai, kokie laimingi buvome sužinoję, kad ne tik priimami, bet dar turėsime marias laiko ramiai pasigrožėti ledynu.

Suaugusiam bilietas kainavo 9 eur, vaikui iki 2 metų – nemokamai. Su vežimėliais tikrai nepraeinama, tačiau atstumas itin nedidelis, tad net ir nešant rankose – nepavargsite :).

Praėjus pro kasas ir įžengus į teritoriją, pirmą kartą matančiam tokį reginį, atvimpa žandikaulis. Mes nebuvome išimtis. Net sunku suvokti, kad esi šalia, o galiausiai ir pačio ledyno viduje. Taip taip, suprantame, kad toks ledyno „lankymas“ jam tikrai ne į naudą, tačiau šia proga pasinaudojome ir pasigrožėjome tuo vaizdu, kurio, galbūt, daugiau gyvenime ir neteks pamatyti.

Tai buvo viena nuostabiausių patirčių, kokias teko patirti.

Tokiu „trenksmu“ užbaigėme savo kelionę po Šveicariją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back To Top