Kelionė po Europą (V dalis) – atradimai keliaujant per Vokietiją

Kelionės EuropojeLeave a Comment on Kelionė po Europą (V dalis) – atradimai keliaujant per Vokietiją

Kelionė po Europą (V dalis) – atradimai keliaujant per Vokietiją

Žinant, kad kelionėje užtruksi mėnesį, kartais visai smagu nuklysti nuo maršruto, atsipalaiduoti, pasiduoti nuotykių tėkmei ir pasimėgauti netikėtais atradimais. Taip mes praleidome ketvirtą – penktą dienas keliaudami per Vokietiją link Šveicarijos. Riedant kelyje surasti pakeliui esantys objektai mūsų ne tik nenuvylė, tai buvo itin malonios staigmenos, kuriomis norėčiau pasidalinti ir su jumis.

Pirmas posūkis iš greitkelio mus nuvedė prie Schönburg pilies. Nors kaip visada navigacija bandė mus nuvesti iki pat pilies vartų, nepasikliaudami ja aklai, nusprendėme sustoti likus keliems šimtams metrų iki jos esančioje aikštelėje (06618 Schönburg, Vokietija). Erdvi, nemokama aikštelė įsikūrusi praktiškai pilies papėdėje. Ir patikėkite, nueiti tuos kelis žingsnius tikrai verta. Pilis įsikūrusi ant smiltainio uolos, tad vaizdas pakeliui žavi ne mažiau negu pati pilis.

Užkilus laiptais į viršų (tiesa, kiek tolėliau yra ir užvažiavimas, tad galima keliauti ir su vaikais vežimėliuose) atsivėrė nuostabi panorama.

Pati Schönburg pilis sutvarkyta, pritaikyta lankymui. Joje įsikūrusi kavinė, tad jei pavargę norėsite kur prisėsti ir pailsėti bei pasimėgauti šviežia kava ir skaniais pietumis – tai tikrai puiki vieta.

Važiuojant toliau nusprendėme užsukti pasižvalgyti po netoli nuo Bairoito esančius Ermitažo senuosius rūmus ir parką. Tiesa pasakius, mažai domėjome, todėl net nežinojome ko galime tikėtis. O pasirodo, kad tikėtis buvo ko. Įspūdingo grožio vienas didžiausių barokinių sodų Vokietijoje, patys senieji rūmai ir ypač Naujieji rūmai, kurie dekoruoti kalnų kristalais atėmė žadą. Buvo sunku patikėti, kad tai, ką matome prieš akis, iš tiesų sukurta žmonių rankomis. Na žinoma, o kur dar fontanai, gėlynai, įvairiausios poilsio aikštelės ir t.t. Trumpiau tariant – jei būtume žinoję, šiam parkui būtume drąsiai skyrę visą dieną. Todėl jei keliausite pro šalį, tai geriau keliaukite tiesiai ten. Muziejai, parduotuvėlės, baroko dvasia persismelkęs restoranas, parkai ir pastatai – tai visos dienos pramoga jums ir jūsų vaikams.

Sekantis nukrypimas nuo maršruto mus vedė vis aukštyn ir aukštyn į kalną. Jau buvome net kiek nusigandę, ar tikrai važiuojame ten kur reikia, tačiau netrukus prieš akis išvydę didžiulę stovėjimo aikštelę, nurimome. Atsidūrėme tako link Lichtenbergo pilies pradžioje. Vos išsiropštus iš mašinos akis nudžiugino nuostabus vaizdas – vynuogynai, didžiulis slėnis su jame įsikūrusiu miesteliu, o už kelių šimtų metrų ir pilies bokštai.

O pilis!!! Nors žingsniuojant pakeliui labiau akį traukė atsivėrusi panorama, o pro medžių viršūnes kyšančios bokštų galvos labai nestebino, vis dėlto priartėjus, kaip sakoma, net žandikauliai atvipo. Nors privati, nors uždaryta (nes restauruojama), mus apžavėjo savo pasakišku vaizdu. Vaikščiojom, tyrinėjom kiekvieną užkampį ir kuo toliau tuo labiau vis įsijausdavom į kažkada čia vaikščiojusių žmonių kailį. Tikrai, nepameluosiu, bet kesitai maloniai mistiška atmosfera tenai tiesiog sproginėjo. Jau nekantraujame sugrįžti, nes tik pasižiūrėkite, kokio grožio vidinis kiemas https://www.burg-lichtenberg.de/

Na ir paskutinis, bet tikriausiai pats gražiausias “netyčia” aplankytas objektas, šalia kurio praleidome ir naktį – Lichtenšteino pilis (Vokietija). Tie, kurie aktyviai naudojasi Instagram ir vis pasižvalgo po lankytinas vietas, neabejoju, yra regėję šią pilį ne vieno žmogaus profilyje. Tuo tarpu mes net neketinome čia užsukti, tačiau tikrai džiaugėmės nuklydę iki šio grožio.

Pasiekiamumas lengvas, didelė ir erdvi stovėjimo aikštelė nekėlė problemų pasistatant transporto priemonę. Šalia įsikūrusi kavinė, vaikų žaidimų aikštelė, tad prieš ar po apsilankymo pilyje yra kur ramiai pasėdėti, papietauti, o vaikams išlieti susikaupusią energiją. Vis dėlto, kam sėdėti, kai šalia pilis primenanti vaikystėje skaitytų pasakų paveikslėlius.

Nepatikėsite, įėjimas tik 2,5 euro (tiesa, tik į kiemą, įėjimas į viduje esančią ginklų ekspoziciją kartu su gidu kainuoja papildomai). Kiemas ne itin didelis, kaip ir pati pilis. Tokia kompaktiška, jauki, žavinga. Vaikščiojome ratais pirmyn ir atgal po kiemą vis negalėdami atitraukti akių. Jautėmės, kaip užburti. Vargais negalais atsispyrę šiam grožiui pamažu iškulniavome už vartų. Tačiau net ir vakarieniauti lėkėme ne kur kitur, o ant tiesiai priešais pilį esančio suolelio.

Tad važiuokite, patirkite, pažinkite.

Su meile, Traveling Family Notes

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back To Top